Homeschooling. Antras mėnuo. Snieguotas lapkritis (1 dalis)

Mūsų antras namų mokymo mėnuo prasidėjo ne visai lapkritį, o pačiam spalio gale, kaip tik per Vėlines. Mirusiųjų šventė sukėlė Arianai daug minčių ir kalbų, dar kaip tik jos prosenelė patyrė pirmąjį insultą, tad dukra klausinėjo ar babytė mirs. Ar mes ir ji pati taip pat numirsim? Taip, kada nors mirsim, bet labai negreitai. Arianos tai neįtikino, mirti ji atsisakė. Teko paaiškinti, kad mes to pasirinkti negalime, bet reikia save saugoti. Mūsų laukė kelionė vaizdingu maršrutu į Lietuvos vidurį, kapinės, seneliai. O tada bac! Lakpričio pirmą prasidėjo žiema! Ariana, ką jau čia – mes visi, džiaugėmės „stebuklu“ – sniegu, snaigėmis ir pirmaisiais bemegeniais.

Nuostabi diena kelionei per Lietuvą

Atsimerki po nakties – staigmena !!!

Homeschooling’o tikslai antram mėnesiui

Jūs nepatikėsit, kas gali šauti į galvą nuolat apie mokymą(si) galvojančiai (ir iš to bei tuo gyvenančiai) mamai! Pamaniau, kam gi man smulkintis ir knebinėti su Ariana po 1 raidę, aš ją išmokysiu visą abėcėlę. Reikia turėti omeny, kad kai kurias didžiąsias raides ji gerai žino (A, B, S, T, M,O, R), o kitas painioja arba nežino. Taigi visa ABC, įskaitant ir mažąsias raides. Antras dalykas – mokysimės skaityti. Kasdien! Ir the last but not the least – pasiryžau sunaikinti prikauptų veiklos knygelių ir užduočių lapų krūvą. Kas netinka – išmesti, ko nenaudosime – nunešti į darželį, o likusius panaudoti per lapkritį, vėliausiai iki Kalėdų. O per tą laiką nepirkti nieko naujo, kol nesunaudosime ką turime.

Rašymas + Raidės

Mūsų pagrindiniai ABC žaidimų įrankiai – adaptuota stalo žaidimų „lenta“, knyga ir ABC kortelės „Mažųjų abėcėlė“. Mokyti visos abėcėlės pradėjau nuo savadarbės žaidimų lentos, t.y. ant vienos iš veiklos knygelių vidinio viršelio radau šią abc ir iš karto žinojau, kad čia bus mūsų žaidimas, kai ateis laikas. Laikas atėjo! Ridenom kauliuką, stūmėm figūrėles pirmyn. Taisykles sugalvojau pati, jos elementarios: atsistojus ant konkrečios raidės reikia ją įvardinti ir pasakyti žodį, prasidedantį ta raide. Jeigu pasakai teisingai, paeini vienu langeliu į priekį, jeigu neteisingai, paeini 1 langelį atgal. Kai žaidėm pirmuosius kartus, Arianai padėdavau įvardinti raidę, bet žodį ji turėjo sugalvoti pati. Pralaimėti vis dar nemoka, ašaros byra, nors kai laimi ji, visada pasidžiaugiu už ją ir mokau to paties.

Rašymui ir rankos lavinimui nupirkau „plastikinę“ knygelę „Noriu rašyti 5-6m. vaikams. Nutrynęs vėl rašyk.“ Arianą tas labai motyvuoja rašyti, nes parašius kreivai galima iš naujo gražiau perrašyti. Rinkausi tarp 4-5m. ir 5-6m. vaikams skirtų variantų, bet visgi nusprendžiau imti „rimtesnę“. Jau sekančią dieną ji paėmė už rankos į svečius atėjusią kaimynų mergaitę ir nusivedė mokyti raidžių.

Dar vienas darytų užduočių pavyzdžių – surasti raidei vaiką arba mamą. Parašiau ant lapo tik didžiąsias arba tik mažąsias raides ir vos tik Ariana grįžo po darželio namo, pasiūliau surasti raidei vaiką (mažą raidę) arba mamą (didelę raidę). Broliuką nunešėm tėčiui ir liepėm užsiimti lego bokštų statyba, o pačios virtuvėj 40 min. žaidėm detektyves. Specialiai sekiau laiką, nes tikrai netikėjau, kad tiek užtruksim ir kad Ariana tikrai noriai sutiks viską padaryti iki galo. Lietuviškų raidžių lipdukų neturėjau, bet dukrytė mielai rašė raides ranka.

ABC lenktynės. Vieną lentynos pusę panaudojau raidžių lenktynėms. Stulpeliu žemyn suklijavau raides – lipdukus abėcėlės tvarka, o šalia raidžių reikėjo priklijuoti lipduką su paveikslėliu, kuris prasideda iš konkrečios raidės. Užduoties atlikimas vyksta per ilgesnį laikotarpį, t.y. kokias raides tas dieną, savaitę mokaisi, tokius lipdukus ir klijuoji. O paskui galima su vaiku raides ir žodžius pakartoti, taip pat stebėti, kaip raidės lenktyniauja ir kurios iš jų pirmauja. Nuotraukos neturiu, nes dar nedaug užpildėm, bet įsivaizduoti nesunku. Tiesa, yra rizika, kad jeigu šeimoje yra mažų vaikų, jie labai norės tuos lipdukus nuplėšti. Pas mus apačia jau nukentėjo nuo Arono vikrių pirščiukų.

Skaitymas + Meno terapija

Bibliotekoje vėl pasirinkom įdomių knygelių: „Kur keliauji, Larsai?“ , „Mažiesiems apie profesijas“, „Karalius pamiršo raidyną“, „Grufas“. Paskutines dvi labai intensyviai naudojom, ne tik daug kartų skaitėm, bet Ariana nulipdė Grufą ir žvėrelius ir vaidinom pasaką. O knygą „Karalius pamiršo raidyną“ naudojom raidžių mokymuisi. Arianą vieną vakarą pagavo įkvėpimas ir ji atsivertusi šią knygą piešė su akvareliniais dažais ne tik raides, bet ir iliustracijas. Aronas stengėsi nuo sesės neatsilikti, čiupo teptuką į rankas ir piešė savo pirmuosius piešinius. Džiaugiuosi ilgais rudens vakarais, nes galima nuveikti viską, apie ką per lėkimą laukais vasaros metu gali tik pasvajoti.

Vieno vakaro žaidimas. „Grufo“ veikėjai

Mokytis skaityti pradėjome praėjus savaitei nuo ABC mokymosi pradžios. Naudojame „Mažasis elementorius. Mokausi skaityti“. Per pirmą prisėdimą sekmadienį perskaitėm 3-4 puslapius, nuo tada kasdien skaitome pakartodamos žodelius iš pirmųjų puslapių ir prijungdamos 1-2 naujus puslapius. Labai svarbu, kad Ariana būtų nepavargusi, nes ryte ir vos pailsėjusi po darželio skaito sėkmingai, bet vieną vakarą bandėm skaityti jau lovoje prieš miegą, tai beveik nieko nesigavo. Paskaitė keletą skiemenų, o ties likusiais atšaudavo „nežinau“, nors anksčiau ne kartą tuos žodžius ar skiemenis teisingai perskaitydavo. Aš per šias porą savaičių perskaičiau 4 grožines knygas. Apačioje viena iš jų.

Kad ir kaip Ariana norėtų išvengti pietų miego darželyje, mintis, kad nenueis į keramiką ar kurį kitą būrelį, jai yra nepakeliama. Spalio mėnesio lipdiniai kaupiasi ant palangės, teks turbūt surasti jiems kokią dėžutę.

Nepaisant šlapio oro stengiamės nors retkarčiais pabūti gamtoj, pasivaikščioti po mišką. Per vieną „ekspediciją“ prisirinkom miško lapų, šakelių ir kankorėžių. Namuose Ariana vėl piešė, o kankorėžiais vėliau papuošėm žvakių kompoziciją. Per tokias mini išvykas stengiamės Arianai papasakoti apie gamtą, išmokyti stebėti ir pastebėti. Netgi toks mini eksperimentas, kai kankorėžiai lauke ant žemės guli suglaudę savo žvynelius, o namuose nuo šilumos išdžiūva ir išsiskleidžia, vaikams yra įdomus atradimas. Arba tai, kad sniegas sudarytas iš vandens.

Aronas mokosi piešti, klausinėja maisto ir žvėrelių pavadinimų, dažnai ir pats pasako žodžius, tik jeigu jie ilgesni, taria pirmus skiemenis: ba (batai), lem (lempa), pau (paukščiai), netgi bando tarti sesės vardą. Pasiėmęs Arianos gimnastikos virvę – šokdynę bando pats šokinėti, skečia kojas tarsi darytų špagatą. Jeigu sesė eina svečiuotis pas kaimynų vaikus, aunasi šlepetes ir veda į koridorių, turim ir mes su juos pas kažką nueiti, kad ir pas 80 metę pensininkę. Jau kelios dienos, kai mūsų brolis buvo valandai – dviems nuvestas į darželio grupę. Pradžia kaip ir visiems mažiukams, jeigu pamato mamą, graudinasi, auklėtojai nenulipa nuo kelių, bet ir smalsu, pats veda į grupę, nori žaisti. Trečiąjį, paskutinį kartą, nuvedė tėtis, tai vaikas namo grįžo ramus ir geros nuotaikos. Mamos artumo norėjo, bučiuotis meiliai lindo, bet ašarų ir pykčio, kad nelaikau visą laiką ant rankų nebuvo.

Apie anglų kalbos mokymą namuose ruošiu atskirą įrašą, kol kas mintyse, bet savaitės bėgyje tikrai bus. Nuorodą idėsiu ir čia.

O apie pirmąjį homeschooling’o mėnesį galite paskaityti čia: Auksinis spalis. Atsakymai į skaitytojų klausimus yra čia.

Ir pabaigai – „Children need your presence, not presents. Vaikams reikia ne dovanų, o laiko kartu.“ Čia mano „inspiration“ šiam mėnesiui.

Ačiū, kad skaitote, klausiate, rašote.