Homeschooling – trečias mėnuo. Gruodis. Maži stebuklai.

Gruodį mes nesimokėm! Tai yra, mokymasis ir pažinimas vyko nuolatos, nes vaikai kasdien mokosi ir išmoksta kažką naujo, bet nebuvo įprasto pratybų ir darbelių darymo, netgi skaitėme mažai. Vyko labiau unschooling’as nei homeschooling‘as. Mėnesio temą galėčiau apibūdinti kaip „Sharing and caring“ (dalinimasis ir rūpinimasis), nes turėjau tikslą, kad visa šeima, įskaitant vaikus, kuo daugiau bendrautų už šeimos ribų, dalintųsi su kitais ir mokytųsi iš aplinkos ir per ją.

Adventas. Krikščioniškų ir su tikėjimu dalykų čia buvo nedaug (shame on me), bet dienos iki Kalėdų buvo rūpestingai skaičiuojamos lipdant Kalėdų Senelio barzdą vatos gabaliukais (saldainių ar smulkių žaisliukų advento kalendorių aš nepripažįstu), švarinant ir puošiant namus bei svarstant, kurių daiktų ir žaislų mums nebereikia ir jau galime perleisti kitiems. Šį kartą bandžiau į daiktų atrinkimą įtraukti Arianą, paaiškinant jai reikalo esmę ir ji mielai atidėjo keletą žaislų su kuriais nebežaidžia. Viską visada atiduodame „Pagalba Visos Lietuvos šeimoms“ savanorėms, dažnai  ne tik tai, ko mums nebereikia, bet ir tai, ko turime per daug, taip išvengdami „o gal vieną dieną prireiks“ stereotipų. Per šį laikotarpį teko sudalyvauti trijuose vaikų kalėdiniuose renginiuose: darželio grupės karnavale, gimnastikos mokyklos pasirodyme, kurio kokybė šį kartą labai nuvylė ir darželio šokio grupės koncerte su nuostabiai paruošta programa. Šeimos turinčios vaikų visai kitaip išgyvena kalėdinį laukimą nei poros ar šeimos be jų.

„Mokyklinė“ programa

Skaitymą visiškai pamiršti ir nepanaudoti to, ką išmokom buvo labai gaila ir neprasminga, tad keletą kartų skaitėm pasakų knygeles, kurios parašytos didžiosiomis raidėmis ir netgi suskirstytos skiemenimis. Taip pat Ariana bandė su mano arba vyro pagalba skaityti Kakę Makę. Dar išbandžiau tokį dalyką, atversdavau vaikiškos knygos lapą ir liepdavau surasti „lengvus“ žodžius, tokius, kuriuos ji galėjo pati perskaityti. Šį mėnesį simboliškai pamokiau Arianą matematinių veiksmų su minuso ženklu, tad nuo sausio mūsų skaičių užduotys bus įvairesnės: pliusas, minusas ir daugiau – mažiau. Nuo Naujųjų Metų turėsim mėnesinį kalendorių, kabantį ant šaldytuvo – mokysimės mėnesius, savaites, dienas, nes labai jau Arianai rūpi, kiek dienų liko iki jos 5-ojo gimtadienio.

Mamos Jurgitos „projektai“

Šį mėnesį pradėjau dalyvauti Ilzės online dirbtuvėse – „Nuostatų keitimo praktikoje“. Ilgą laiką svarsčiau ar man tikrai jų reikia, nes daug kas žinoma ir išbandyta, bet susigundžiau, nes juk geriau padaryti , kas labai įdomu ar rūpi, nei vėliau gyvenime svarstyti ir gailėti nepabandžius – nepatyrus.

Dar vienas labai asmeniškas „projektas“ buvo susijęs su vaikų globos namais. Gruožio pirmą pusę tam buvo skirta nemažai pastangų, bet viskas nutrūko. Kol kas apie tai neišsiplėsiu, tik trumpai paminėsiu, kad esu „statuse“ kaip galinti savaitgaliais ir per šventes globoti/draugauti/pasiimti paviešėti vaiką iš vaikų globos namų, tačiau susipažinus su konkrečia mergaite ir jau planuojant tolimesnius susitikimus, ją pasirinko įvaikinti tarptautiniai globėjai. Na, o mes turėjome rimtų pamąstymų, iš kurių išsirutuliojo sekantis sprendimas – po Naujųjų metų pateikti prašymą ir dokumentus nuolatinei globai ir laukti kvietimo į globėjų ir įtėvių mokymus.

Kultūrinė programa

Katedros eglutė, eglutė ir dar kartą eglutė. Viso turbūt 3 kartus. Ir kalėdinis miestelis, be abejo. Ar ėjot pažiūrėti 3D pasakos? Mes ne! Pabijojom šalto šlapio oro ir  automobilių kamščių, bet pagavę „geresnę orų prognozę“ eglutės spindėjimu džiaugėmės patys ir svečiams iš užsienio rodėm :). Dar važiavom į šokio teatrą, esantį Antakalnyje. Žiūrėjom edukacinį šokio spektaklį „Skaičiai“. Nedidelis, jaukus, šiltas teatras ir puikūs šokio ir muzikos spektakliai, tinkantys visai šeimai ir net mažiems vaikams. Eisim ten dar ir dar, kai tik užtiksim repertuare kažką mums įdomaus.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Kalėdos

Pirmą Kalėdų dieną mūsų laukė turnė po Lietuvą lankant senelius ir kitus gimines. Oras labiau priminė Velykas , o tolstant nuo Vilniaus vis dažniau pašviesdavo saulė.  Gerokai už Kernavės, viename kaime radom tokią linksmą švenčiančiųjų kompaniją, tad būtinai turėjom sustoti pasilabinti 😀 . Ilgų kelionių metu yra laiko ir pamedituoti – pro langą pažiopsoti, ir pažaisti ugdomuosius žaidimus. Vienas iš mūsų šio mėnesio mėgstamiausių – laisvos kūrybos „asociacijų“ žaidimas. Pasakau Arianai žodį, pvz. „kėdė“, o ji turi parinkti kitą, artimą, tos pačios klasės, grupės žodį, pvz „stalas“. Ir taip toliau: sniegas – besmegenis/lietus, paukštis – lizdas, mergaitė – berniukas. Žodžius „užduodam“ paeiliui. Važiuojant labai gerai skaičiuoti didesnius skaičius. Kai iki kelionės tikslo liko gal 7 min. ir Ariana eilinį kartą paklausė ar dar toli, tėtis jei pasiūlė suskaičiuoti iki 100 ir pažiūrėti, kas bus greičiau – pirmiau atvažiuosim į močiutės namus ar ji pirmiau suskaičiuos iki 100. To gyvenime dar niekada nebuvo dariusi, teko padėti su dešimtimis 40, 50, 60, 70, 80, 90 ir 100. Žinoma, kad Ariana buvo pirma, nors tėtis paskutinį kilometrą važiavo tikrai lėtai 😀 . Viena iš kalėdinių dovanų Arianai buvo vaikiškas Alias, tad išmoko žaisti ir šį žaidimą.

snowmen

Couchsurfing

Jau ne vienerius metus esu couchsurfing.com narė. Pradėjom nuo to, kad keliaudami po JAV labai norėjome susipažinti su vietiniais gyventojais, tad pas juos apsistodavome ir megzdavome draugystes. O grįžę į Lietuvą patys priimdavome svečius pas save. Gimus antram vaikui ši veikla buvo pristabdyta, bet nuo rudens vis dažniau sulaukiam įdomių svečių. Kai patys negalim keliauti, pasaulis atkeliauja pas mus. Ir vaikams tai nereali galimybė daug išmokti, pradedant bendravimu ir kalbomis , baigiant pasaulio pažinimu ir gražia draugyste. Žinoma, priimam ne visus norinčius, nes pilna  nemokamos nakvynės ieškančių žmonių, bet atsirinkus sau artimos sielos svečius, gaunam labai daug.

20161220_201528

Na, štai ir paskutinė gruodžio diena. Mažajam Aronui yra vėjaraupių tikimybė, kuri tikiuosi nepasitvirtins arba jeigu pasitvirtins, dar spėsim šį vakarą namuose surengti šiltą ir kultūringą Naujųjų sutikimą. Linkiu jums prasmingų 2017 metų, nesvarbu ar mokote papildomai vaikus namuose ar ne, bet tikiuosi, kad imsite pavyzdį iš veiklių žmonių, o ne „couch potatoes“. Gyvenimas prabėgs greitai, reikia išnaudoti jį maksimaliai gerąja prasme.

Use Facebook to Comment on this Post

Jums gali patikti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *