Kaip pasakyti „NE“, mes visi žinome ir tai esame puikiai įvaldę. Dar mokame pasakyti „NORIU“, bet tuo viskas ir baigiasi. O kaip ir kada ištarti sau tikrą, nuoširdų „TAIP“ – štai čia ir yra ta sritis, kurios vengiame ir kurią dažnai nurašome, bet savaitgalio proga būtent apie „TAIP“ ir verta pagalvoti. Turiu omenyje ne tą, viską pateisinantį „taip“, kuris lygu „galima“ – dar vienas desertas, dar viena filmo serija, o tą „TAIP“, kuriuo pradedate save iš tikrųjų vertinti ir baigiate kabinti sau ant ausų makaronus arba klijuoti „nemoku“ bei „nesiseka“ etiketę.
Pažiūrėkite:
- Nemoku anglų kalbos! – Netikiu, vis tiek kažkiek mokate!
- Niekada idealiai/ puikiai neišmoksiu anglų kalbos! – O jums reikia „puikiai“ ar tiek, kad kalba jums tarnautų kaip įrankis ir galėtumėte susikalbėti, skaityti knygas ir žiūrėti filmus anglų kalba? Išduosiu paslaptį, kalba yra kintantis organizmas, ir net anglų kalbos mokytojai mokosi šios kalbos visą gyvenimą. Todėl, mano manymu, svarbiausia domėtis, mokytis, naudoti, dar šiek tiek pasimokyti ir teigiamai apie save galvoti. Kai bus galimybė į galvą įsiūti anglų kalbos „chip‘ą“, tada ir mokėsime tą anglų kalbą idealiai.
- Mokausi, mokausi, o vis tiek nieko neprisimenu! – Tikiu ir suprantu! Taip dažnai nutinka, jeigu kalbą naudojate tik 1-2 kartus per savaitę, pamokos metu, o visur kitur dominuoja jūsų mother tongue (gimtoji kalba). Dar taip gali nutikti, jeigu esame „fast food“ vartotojai – „maistas“ čia pavartotas perkeltine prasme, bet mintis ta, kad jeigu viską darome (per) greitai ar per daug darbų vienu metu – elgiamės nepagarbiai/netinkamai su anglų kalba, kalbos mokymusi ir netgi pačiu savimi, as a result neskiriame tinkamo dėmesio kalbos detalėms ir jų deramai neužfiksuojame. Įjungiam autopilotą, nes darome ar galvojame apie dar kažką, atsakome, parašome ir pamirštame. O realiai, tik nuoseklus darbas ir dėmesys duoda vaisių. Pvz., jeigu jūsų atmintis regimoji, verta skaityti knygas, ranka perrašyti frazes ar tekstus. Padeda laiškų rašymas, jeigu kalbėti nedrąsu, bet išdrįsti kalbėti reikia. O pats geriausias, tik ne visiems „įkandamas“ būdas išmokti kalbą – mokyti jos kitą žmogų (vaiką, tėtį ar draugą) – tada esi priverstas 100 kartų patikrinti informaciją, taisykles, paieškoti pavyzdžių. Patikėkit, tokias pamokas prisiminsite visą gyvenimą.
Svajonė ir liks svajone, jeigu jos nepaversite tikslu. Pasakymas „noriu“ nieko nereiškia. Tik tada , kai NORIU lygu DARAU, magic begins. Jūs esate ne tik tai, ką valgote, jūs esate tai, ką darote.
Geriau kasdien vienas micro žingsnis į priekį, negu visokie nereikalingi ir nepagarbūs atsikalbėjimai savo personos adresu. Linkiu atrasti drąsos tam tikrajam„taip“.
Daugybė naudingos medžiagos laukia jūsų čia https://www.facebook.com/anglukalbosmokytoja/