Spalvoti vaikystės karoliai. Iš kur atsiranda svajonės?

Augdama buvau tylus, nedrąsus priemiesčio vaikas, kuris geriau sutarė su knygomis, nei su klasės draugais. Daug skaičiau, svajojau ir laukiau, kol greičiau užaugsiu. Norėjau daryti “ką noriu”. Užaugau! Vis dar svajoju, fantazuoju, bet ne visada darau, ko širdis pageidauja, nes, kaip mama mokė, dar yra žodis “reikia”!

Mano vaikystė buvo spalvota, o galva – nuotykių ir fantazijų prikimšta. Geriausiai pamenu tris svajones, kurias įkvėpė pasakos ir pačio gyvenimo įtakoti “trūkumai”.

behind-me-childhood-memories-photography5-900x720

Pirma svajonė.

Ar pamenate tuos storus “Otto” katalogus, kuriuose būdavo visko nuo drabužių iki interjero detalių? Labai mėgdavau juos vartyti ir žaisdavau tokį žaidimą: versdavau puslapį ir iš jo išsirinkdavau labiausiai patinkantį drabužį ar daiktą, įsivaizduodama, kad jį jau turiu arba galiu turėti. Turėti galėjau ne viską, bet žaidimo metu “burtų lazdelė” buvo mano rankose. Gerai pagalvojus, ši svajonė išsipildė. Galiu atsidaryti bet kurią internetinę parduotuvę, keliais paspaudimais išsirinkti patinkančius daiktus ir juos įsigyti. Tačiau žinojimas, kad “galiu” dažnai nusveria “noriu” ir tuomet suprantu, kad man laimė – kuo mažiau daiktų ar drabužių.

Antra svajonė.

Ar žinote pasaką apie stebuklingą staltiesę, kurią išskleidus, galėdavai prašyti bet kokio maisto ir jis akimirksniu atsirasdavo  iš niekur. Apie šį reikalą svajojau vaikystėje, kai skanėstų ir desertų parduotuvėse buvo mažai ir tekdavo tenkintis kukliais, naminiais prasimanymais, kurie šiuolaikiniam žmogui atrodytų baisiai varganai. O dabar, kai namuose laukia vyras ir vaikai, tokia staltiesė būtų didžiulis stebuklas, išgelbėjantis mane nuo nesibaigiančių puodų reikalų. Ar ši svajonė įgyvendinta? Dar ne! Ir alternatyvų ne per daugiausiai. Maitintis kavinėse – ne išeitis, samdyti namų virėją – papildomos išlaidos ir svetimas žmogus namuose. Turbūt ateityje, kai maitinsimės kapsulėmis ar maistu iš “automatų”, galėsiu įsivaizduoti, kad tai ta pati “stebuklinga balta staltiesė”. O gal atvirkščiai, daug ką galėsiu atiduoti už naminių barščių dubenį.

Trečia svajonė.

Šita maža, romaus būdo mergaitė jau svajojo apie teleportaciją! Apie ją tuomet nė nenutuokiau, tik dabar galiu tai įvardinti. Iš mokyklos į namus vedė tiesus kaip styga pilko asfalto kelias, prie kurio intymiai prisiglaudęs šliejosi tokio pat tiesumo pusantro kilometro šaligatvis. Man juo eiti pėsčiomis buvo tikra kančia, nes autobusas dažnai nuvažiuodavo tuo metu, kai baigdavosi paskutinė pamoka. Kai grįžinėdavau viena, įsivaizduodavau, kaip kelio pradžioje užsimerkiu, o po minutės, atsimerkusi, jau stoviu prie namų durų. Stebuklas, deja, neįvykdavo ir į kiemą mane atnešdavo mano pačios kojos. Gerai jau gerai, jei ne teleportacija, tai bent jau skraidantis automobilis! Apie jį svajoju iki šiol.

Paskutinį kartą tuo asfaltu ėjau vieną šiltą birželio popietę. Tiesa, ne ėjau, o skridau kaip ant sparnų, ką tik išlaikiusi paskutinį mokyklos baigiamąjį egzaminą. Man tuoj turėjo sukakti aštuoniolika, o prieš akis jau sklandė laisvės ir naujo gyvenimo miražas.

Prabėgo 20 metų! Svajonės pildėsi arba dužo į šipulius, skalaujamos sūrių ašarų. Tai buvo gyvenimas! O aš išmokau ir supratau svarbią tiesą – norint turėti, svajoti neužtenka, reikia daryti! Šiandien aš esu tai, ką nuveikiau ir išmokau, ir tai, ką darau dabar! Įdomu, apie ką svajos mano vaikai?!.

.

.

Tekstas yra Jurgitos Lenart, kopijuoti ar spausdinti be leidimo draudžiama.

Use Facebook to Comment on this Post

Continue Reading

Homeschooling. Antras mėnuo. Snieguotas lapkritis (2 dalis).

Baltas pirmųjų lapkričio savaičių peizažas pavirto į niekada neišsisklaidančią pilką miglą. Atsikeli su tamsa ir vakaroji su ja,   pasibuvimų lauke, oi, kaip sumažėjo. Gerai, kad namuose šviesu ir šilta, linksminamės  kaip galim.

img_20161113_123503Žalieji ežerai pavirto į Pilkuosius

Primenu, kad pirmoji lapkričio homeschooling’o dalis yra čia . Šio mėnesio pagrindiniai tikslai buvo 3: išmokti visą abėcėlę, kasdien mokytis skaityti ir sunaikinti (panaudoti, išmesti, nunešti kas mums nereikalinga į darželį) visą krūvą veiklos – lavinamųjų knygelių.

Mėnesio pabaiga, ir galiu pasidžiaugti, kad planas įvykdytas 100% , o gal ir daugiau, nes ir be šių 3 tikslų daug visko veikėm. Bet apie viską plačiau – žemiau :) .

Ariana jau moka visas raides, tik stringa ties „g,h, i – y, j“. Raidžių įsiminimui labai padeda skaitymo pratybos. Sąžiningai skaitom kasdien, tik paskutinį savaitgalį skaitymą į šoną nustūmė matematika. Planuoju dar pasidaryti žodžių sąrašą, kuriose būtų  „problematiškos raidės“, o pačias raides užrašyti po vieną ant kortelių ir surengti raidžių balsavimo žaidimą. Aš ištarsiu žodį, o Ariana turės pakelti kortelę su ta raide, kurią išgirdo, pvz. I – Y, G – H. Beje, „Mažasis  elementorius“ tikrai puikus, verta įsigyti. O krūvą veiklos knygelių taip pat „patvarkėm“, tad likus savaitei iki  lapkričio galo užpirkau naują „partiją“, t.y. išsirinkau štai šias, nuotraukoje esančias pratybas.

img_20161124_153944Geriausias knygynas internete – knyguklubas.lt

„Matematika. Užduotys 5-6 m. vaikams“ – man labai patinka šių pratybų formatas (paspaudę nuorodą galit „pavartyti“ pratybas, bet konkrečiai mūsų atveju jos yra tokio „sudėtingumo“, kad Ariana sėdi ir viena jas daro – gliaudo puslapį po puslapio kaip saulėgražas, per pirmas keturias dienas padarė apie 30 psl. ir man beveik kylo noras šias pratybas atidėti broliukui. Gerai, kad vyras atkalbėjo, motyvuodamas tuo, kad ji jas darydama pajus daugiau pasitikėjimo savimi. Įtvirtinimui gerai, bet jos per lengvos 4 metų ir 10 mėn vaikui, su kuriuo užsiimama nuo mažumės. Norisi didesnio smegenų šturmo, tad „Lašelis pirmoko labirintuose“ (nuorodoje galima pavartyti) mums bus kaip tik, kai norėsis didesnių iššūkių ir veiksmų. Aišku dirbsim dviese, nes reikės paaiškinimų, bet manau bus smagu. Su pirmomis „daugiau – mažiau – lygu“ užduotimis Ariana puikiai susidorojo. Trečiojo vadovėlio „Žaiskime …“ dar nelietėm, tad apie jį nėra ko iš anksto kalbėti.

Mažiausiai dėmesio šį mėnesį skyrėm anglų kalbai. Rodos, kad visai nieko neveikėm, bet atrinkusi nuotraukas pamačiau, kad visgi šį tą veikėm. Pirma, Ariana dėliojo angliškų žodžių dėliones, o tada mokėmės žodžių.

img_20161116_140141

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Antra, skaitėm – žaidėm angliškas knygutes. Visą šią krūvelę įsigyjau šalia namų esančiame second – hand’e vos už 0.60 cnt. Visos knygutės, išskyrus pirmąją, yra kartoniniais lapais. Tad iš džiaugsmo plojo delnais ir mama, ir vaikai. Ariana  vieną knygutę atsivertusi bandė skaityti angliškus vienskiemenius žodžius.

img_20161117_141723

Meninis ugdymas vyko įprastai, t.y. Ariana daug spalvino ir piešė savos kūrybos piešinius. Daugiau jokių darbelių, išskyrus piešinius su džiovintais rudeniniais lapais nedarėm, o darželyje buvo lipdymas, žibintų gamyba ir keramika. Namuose menais užsiimsim gruodį, bus galima sukurti daug įdomių dalykų žiemos ir švenčių tematika. P.S. Kairėje pusėje mano  princesė, dešinėje Arianos vaiduoklis ir kiškis su karūna.

20161120_101539

Nors auklėtojos dar nieko neminėjo, per porą vakarų, aplinkui zūjant abiems vaikams, pagaminau tokius žaisliukus iš „antrinių“ žaliavų. Įprastai kasmet į darželį reikia nunešti savos gamybos „recycling“ žaisliukų eglutei. Tikiuosi reikės ir šiemet :) Anyway, minkšta „plastikinė“ medžiaga, į kurią buvo įpakuotas siuntinys iš Kinijos, labai maloniai pasidavė apnėrimui. Iškirpau dvigubą sluoksnį, apnėriau, Arianai beliko tik papuošti. Taip sutapo, kad ir formas pasikartojom :) .

 simg_20161118_113540

Aronas, labai simboliškai palankęs darželį apie savaitę susirgo, tad antrą mėnesio pusę sėdėjo namie. Dabar jis tokiam augimo etape, kad namuose daug žliumbimo, bet jeigu sesė namie, tada kažkiek lengviau. Per šį mėnesį brolis išmoko labai gražiai linksėti galva, parodydamas „taip“ ir pritarti – sutikti išleisdamas garsą, panašų į „uhu“, nes pasakyti „taip“ jam dar per sunku. O šiaip dienas leidžia laipiodamas, viską ardydamas, kad išsiaiškinti, kaip kas veikia…. ir kaip bitė prie medaus lipa  ant virtuvės spintelės , turim tokį rozečių „rojaus kampą mažiesiems“  ant kurio sujungta visa technika – virdulys, blenderis ir telefonų pakrovėjai. Jeigu tik paliksi kėdę neužkeltą ant stalo, Aronas jau sėdi ten.

img_20161119_161039

Vos nepamiršau paminėti vieną vandens eksperimentų vakarą. Sukviečiau šeimą prie stalo, padėjau ant stalo knygą „Smagūs bandymai vaikams“, jeigu prireiktų įdėjų ir prasidėjo mūsų žaidynės. Knygą tik pavartėm, bet taip nieko iš jos ir nepadarėm, nes vanduo taip įtraukė, kad visa veikla vyko tik su vandeniu – iš pradžių virtuvėj ant stalo, o vėliau persikėlė į vonią. Tėtis taip įsijautė, kad rodė visokius fokusus :)

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Pradėjom nuo lengviausio, nes gi rūpėjo išbandyti šį jau visų bendraminčių homeschoolerių išbandytą eksperimentą su dviem žvakutėm – viena uždengta, kita su paliktu tarpeliu. Po to degančią žvakutę kažkokiu būdu vyras panardino po vandeniu.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Vėliau vaikai vandenį nudažė maistiniais dažais, o vyras šiaudelio pagalba rodė kaip pakelti apverstą stiklinę aukštyn, kad vanduo neišbėgtų.t.y. pakėlė stiklinę su vandeniu viduje.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Kai mums (tėvams) pabodo žaisti, palikom Arianą vonioje vieną taškytis, tai ji šiaudeliu pūsdama vandenį atrado, kaip padaryti sausą vietą, apsuptą vandens. Vyras pasijuokė, va, dabar aišku, kaip Mozė perskyrė jūrą.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Na, o paskutinį lapkričio savaitgalį namuose buvo tikras „Black Friday“. Ketvirtadienį „apturėjom“ kažkokį pilvo virusą, tad penktadienį visi, išskyrus Arianą (ji sirgo savaite anksčiau)  leidom kiek įmanoma pasyviai – reikėjo atsigauti. O šeštadienio rytą, besiruošiant į pasivaikščiojimą, Ariana su Aronu sukėlė tokį ožiukų koncertą, kad abu gavo savaitės blokadą filmukams ir bet kokiam video formatui, net muziką ir radiją klausėsi per grotuvą. Bet koks tai buvo savaitgalis! Kiek dėlionių sudėliota, kiek pratybų padaryta. Sausainiai iškepti. Lego tiltai pastatyti. Su seneliais pabendrauta. Katedros eglutė aplankyta. Net namie eglutę papuošėm, nors dar šiek tiek ankstoka. Štai toks tas mūsų lapkritis, dabar bėgu galvoti tikslus – norus gruodžiui.

Ačiū, kad skaitot! O jeigu dar kokį žodį brūkštelsit, būsiu labai laiminga, galėdama su jumis pabendrauti :)

 

Use Facebook to Comment on this Post

Continue Reading

Homeschooling. Antras mėnuo. Snieguotas lapkritis (1 dalis)

Mūsų antras namų mokymo mėnuo prasidėjo ne visai lapkritį, o pačiam spalio gale, kaip tik per Vėlines. Mirusiųjų šventė sukėlė Arianai daug minčių ir kalbų, dar kaip tik jos prosenelė patyrė pirmąjį insultą, tad dukra klausinėjo ar babytė mirs. Ar mes ir ji pati taip pat numirsim? Taip, kada nors mirsim, bet labai negreitai. Arianos tai neįtikino, mirti ji atsisakė. Teko paaiškinti, kad mes to pasirinkti negalime, bet reikia save saugoti. Mūsų laukė kelionė vaizdingu maršrutu į Lietuvos vidurį, kapinės, seneliai. O tada bac! Lakpričio pirmą prasidėjo žiema! Ariana, ką jau čia –  mes visi, džiaugėmės „stebuklu“ – sniegu, snaigėmis ir pirmaisiais bemegeniais.

img_20161101_115413

Nuostabi diena kelionei per Lietuvą

img_20161106_081008

Atsimerki po nakties – staigmena !!!

Homeschooling’o tikslai antram mėnesiui

Jūs nepatikėsit, kas gali šauti į galvą nuolat apie mokymą(si) galvojančiai (ir iš to bei tuo gyvenančiai) mamai! Pamaniau, kam gi man smulkintis ir knebinėti su Ariana po 1 raidę, aš ją išmokysiu visą abėcėlę. Reikia turėti omeny, kad kai kurias didžiąsias raides ji gerai žino (A, B, S, T, M,O, R), o kitas painioja arba nežino. Taigi visa ABC, įskaitant ir mažąsias raides. Antras dalykas – mokysimės skaityti. Kasdien! Ir the last but not the least – pasiryžau sunaikinti prikauptų veiklos knygelių ir užduočių lapų krūvą. Kas netinka – išmesti, ko nenaudosime – nunešti į darželį, o likusius panaudoti per lapkritį, vėliausiai iki Kalėdų. O per tą laiką nepirkti nieko naujo, kol nesunaudosime ką turime.

Rašymas + Raidės

Mūsų pagrindiniai ABC žaidimų įrankiai – adaptuota stalo žaidimų „lenta“, knyga ir ABC kortelės „Mažųjų abėcėlė“. Mokyti visos abėcėlės pradėjau nuo savadarbės  žaidimų lentos, t.y. ant vienos iš veiklos knygelių vidinio viršelio radau šią abc ir iš karto žinojau, kad čia bus mūsų žaidimas, kai ateis laikas. Laikas atėjo! Ridenom kauliuką, stūmėm figūrėles pirmyn. Taisykles sugalvojau pati, jos elementarios: atsistojus ant konkrečios raidės reikia ją įvardinti ir pasakyti žodį, prasidedantį ta raide. Jeigu pasakai teisingai, paeini vienu langeliu į priekį, jeigu neteisingai, paeini 1 langelį atgal. Kai žaidėm pirmuosius kartus, Arianai padėdavau įvardinti raidę, bet žodį ji turėjo sugalvoti pati. Pralaimėti vis dar nemoka, ašaros byra, nors kai laimi ji, visada pasidžiaugiu už ją ir mokau to paties.

20161102_134721

Rašymui ir rankos lavinimui nupirkau „plastikinę“ knygelę „Noriu rašyti 5-6m. vaikams. Nutrynęs vėl rašyk.“ Arianą tas labai motyvuoja rašyti, nes parašius  kreivai galima iš naujo gražiau perrašyti.  Rinkausi tarp 4-5m. ir 5-6m. vaikams skirtų  variantų, bet visgi nusprendžiau imti „rimtesnę“. Jau sekančią dieną ji paėmė už rankos į svečius atėjusią kaimynų mergaitę ir nusivedė mokyti raidžių.

20161031_182248

Dar vienas darytų užduočių pavyzdžių – surasti raidei vaiką arba mamą. Parašiau ant lapo tik didžiąsias arba tik mažąsias raides ir vos tik Ariana grįžo po darželio namo, pasiūliau surasti raidei vaiką (mažą raidę)  arba mamą (didelę raidę). Broliuką nunešėm tėčiui ir liepėm užsiimti lego bokštų statyba, o pačios virtuvėj 40 min. žaidėm detektyves. Specialiai sekiau laiką, nes tikrai netikėjau, kad tiek užtruksim ir kad Ariana tikrai noriai sutiks viską padaryti iki galo. Lietuviškų raidžių lipdukų neturėjau, bet dukrytė mielai rašė raides ranka. 

20161108_151836

ABC lenktynės. Vieną lentynos pusę panaudojau  raidžių lenktynėms. Stulpeliu žemyn suklijavau raides – lipdukus abėcėlės tvarka, o šalia raidžių reikėjo priklijuoti lipduką su paveikslėliu, kuris prasideda iš konkrečios raidės. Užduoties atlikimas vyksta per ilgesnį laikotarpį, t.y. kokias raides tas dieną, savaitę mokaisi, tokius lipdukus ir klijuoji. O paskui galima su vaiku raides ir žodžius pakartoti, taip pat stebėti, kaip raidės lenktyniauja ir kurios iš jų pirmauja. Nuotraukos neturiu, nes dar nedaug užpildėm, bet įsivaizduoti nesunku. Tiesa, yra rizika, kad jeigu šeimoje yra mažų vaikų, jie labai norės tuos lipdukus nuplėšti. Pas mus apačia jau nukentėjo nuo Arono vikrių pirščiukų.

Skaitymas + Meno terapija

Bibliotekoje vėl pasirinkom įdomių knygelių: „Kur keliauji, Larsai?“ , „Mažiesiems apie profesijas“, „Karalius pamiršo raidyną“, „Grufas“. Paskutines dvi labai intensyviai naudojom, ne tik daug kartų skaitėm, bet Ariana nulipdė Grufą ir žvėrelius ir  vaidinom pasaką. O knygą „Karalius pamiršo raidyną“ naudojom raidžių mokymuisi. Arianą vieną vakarą pagavo įkvėpimas ir ji atsivertusi šią knygą piešė su akvareliniais dažais ne tik raides, bet ir iliustracijas. Aronas stengėsi nuo sesės neatsilikti, čiupo teptuką į rankas ir piešė savo pirmuosius piešinius. Džiaugiuosi ilgais rudens vakarais, nes galima nuveikti viską, apie ką per lėkimą laukais vasaros metu gali tik pasvajoti.

20161102_110220

Vieno vakaro žaidimas. „Grufo“ veikėjai

img_20161106_143356

Mokytis skaityti pradėjome praėjus savaitei nuo ABC mokymosi pradžios. Naudojame „Mažasis elementorius. Mokausi skaityti“. Per pirmą prisėdimą sekmadienį perskaitėm 3-4 puslapius, nuo tada kasdien skaitome pakartodamos žodelius iš pirmųjų puslapių ir prijungdamos 1-2 naujus puslapius. Labai svarbu, kad Ariana būtų nepavargusi, nes ryte ir vos pailsėjusi  po darželio skaito sėkmingai, bet vieną vakarą bandėm skaityti jau lovoje prieš miegą, tai beveik nieko nesigavo. Paskaitė keletą skiemenų, o ties likusiais atšaudavo „nežinau“, nors anksčiau ne kartą tuos žodžius ar skiemenis teisingai perskaitydavo. Aš per šias porą savaičių perskaičiau 4 grožines knygas.  Apačioje viena iš jų.

img_20161106_162201

Kad ir kaip Ariana norėtų išvengti pietų miego darželyje, mintis, kad nenueis į keramiką ar kurį kitą būrelį, jai yra nepakeliama. Spalio mėnesio lipdiniai kaupiasi ant palangės, teks turbūt surasti jiems kokią dėžutę.

img_20161110_135043

Nepaisant šlapio oro stengiamės nors retkarčiais pabūti gamtoj, pasivaikščioti po mišką. Per vieną „ekspediciją“ prisirinkom miško lapų, šakelių ir kankorėžių. Namuose Ariana vėl piešė, o kankorėžiais vėliau papuošėm žvakių kompoziciją. Per tokias mini išvykas stengiamės Arianai papasakoti apie gamtą, išmokyti stebėti ir pastebėti. Netgi toks mini eksperimentas, kai kankorėžiai lauke ant žemės guli suglaudę savo žvynelius, o namuose nuo šilumos išdžiūva ir išsiskleidžia, vaikams yra įdomus atradimas. Arba tai, kad sniegas sudarytas iš vandens. 

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Aronas mokosi piešti, klausinėja maisto ir žvėrelių pavadinimų, dažnai ir pats pasako žodžius, tik jeigu jie ilgesni, taria pirmus skiemenis: ba (batai), lem (lempa), pau (paukščiai), netgi bando tarti sesės vardą. Pasiėmęs Arianos gimnastikos virvę – šokdynę bando pats šokinėti, skečia kojas tarsi darytų špagatą. Jeigu sesė eina svečiuotis pas kaimynų vaikus, aunasi šlepetes ir veda į koridorių, turim ir mes su juos pas kažką nueiti, kad ir pas 80 metę pensininkę. Jau kelios dienos, kai mūsų brolis buvo valandai – dviems nuvestas į darželio grupę. Pradžia kaip ir visiems mažiukams, jeigu pamato mamą, graudinasi, auklėtojai nenulipa nuo kelių, bet ir smalsu, pats veda į grupę, nori žaisti. Trečiąjį, paskutinį kartą, nuvedė tėtis, tai vaikas namo grįžo ramus ir geros nuotaikos. Mamos artumo norėjo, bučiuotis meiliai lindo, bet ašarų ir pykčio, kad nelaikau visą laiką ant rankų nebuvo.

Apie anglų kalbos mokymą namuose ruošiu atskirą įrašą, kol kas mintyse, bet savaitės bėgyje tikrai bus. Nuorodą idėsiu ir čia.

O apie pirmąjį homeschooling’o mėnesį galite paskaityti čia: Auksinis spalis. Atsakymai į skaitytojų klausimus yra čia.

img_20161104_092339

img_20161101_121227

Ir pabaigai –  „Children need your presence, not presents. Vaikams reikia ne dovanų, o laiko kartu.“ Čia mano „inspiration“ šiam  mėnesiui.

Ačiū, kad skaitote, klausiate, rašote.

Use Facebook to Comment on this Post

Continue Reading

Atsakymai į skaitytojų klausimus apie „Homeschooling’o pradžia. Spalis“

Labai tikiuosi, kad vieno šūvio principas pasiteisins ir visiems bus įdomu paskaityti apie tai, kas „liko už kadro“, t.y. kas nebuvo paminėta pirmame homeschooling’ o įraše , pasakojančiame, kaip pradėjau mokyti savo vaikus namie. Jeigu kažko nepaminėjau ar jeigu kilo naujų klausimų, parašykite komentaruose apačioje, papildysiu įrašą.

img_20160901_090122-001

Jūsų klausimai  – mano atsakymai:

1. Kokia kalba Ariana žiūri filmukus/ video?

Išvardinsiu pagal dažnumą: rusų, lietuvių, anglų, lenkų.

2. Kiek kalbų jūs mokate/ naudojate šeimoje?

Mūsų šeima ir gyvenamoji aplinka daugiakalbė. Lietuvių kalba yra gimtoji, lenkų kalba naudojama kalbant su seneliais ir kai kuriais pažįstamais. Rusų kalbos Ariana mokosi žiūrėdama filmukus ir bendraudama su aplinkiniais kieme, darželyje. Namuose Ariana dažnai prašo: „Mama, sechas budem govorit na ruskom jazike“. (Užtruko šiek tiek laiko kol išmoko vietoj „po ruski“ sakyti „na ruskom jazike“ :) ) Anglų kalbos mokau vaiką nuo mažumės, taip pat lanko anglų kalbos būrelį darželyje, šiuo metu filmukus anglų kalba žiūri retai, bet reguliariai gauna progą pabendrauti su svečiais iš užsienio anglų arba rusų kalbomis.

3. Nuo kada pradėti vaiką mokyti anglų kalbos, jeigu jis pvz. dar neskaito?

Nuo tada, kai to nori ir vaikas, ir mama. Mama geriausiai pažįsta savo vaiką ir mato, ar šis pasiruošęs. Jeigu atrodo, kad nepasiruošęs, nuo 2.5 metukų tikrai galima bandyti „kalbinti“ mažylį anglų kalba su žaislais ir knygutėmis. Jeigu per anksti, bandykite iš naujo po kelių mėnesių. Kaip tą darau aš,  pasistengsiu papasakoti – parodyti artimiausiu metu atskirame įraše, bet pagrindinė mintis išlieka ta, kad užsienio kalbos pradedama mokyti taip, kaip pradėjote vaiką mokyti gimtosios kalbos, po žodį, kartojant jį daug kartų, su atitinkama intonacija ar išraiška veide. Su Ariana anglų kalbos rimčiau mokytis pradėjome nuo 3 metų, iki 3m. ji tik žiūrėjo angliškas daineles ir filmukus, mokėjo keletą žodžių, bet didesnio susidomėjimo nerodė, nes nelabai suprato, kam ta anglų kalba, jeigu nėra su kuo ja kalbėti.

4. Ar Ariana neišsigando Hario Poterio?

Iš pažiūros, ne. Dar klausiau keletą kartų, ar jai nebaisu. Atsakė, kad ne.  Tai nėra pirmas „fantasy“ ar su spec. efektais matytas filmas, nes jau yra prisižiūrėjusi  filmų su robotais ir pan. Jai be galo patiko „Tūkstanmečio žmogus“, tai filmas apie geraširdį robotą, kuris virto žmogumi. Peržiūrėtas daaaaaug kartų.

5. Kur Lietuvoje perkate skylamušius?

Vilniuje  „Dolovija“, kuri turi ir online parduotuvę, ten geras kainos ir pasirinkimo santykis bei „Eripo“ (Šeškinės g. 22 , „Iki“ šalia LNK studijos).

6. Ar vaikui ne per didelis krūvis?

Būtų per didelis, jeigu nejausčiau saiko ir tikslas būtų rezultatas, o ne procesas. Ši tema iš tikrųjų yra labai plati su daug atspalvių. Homeschooling’as yra gyvenimo būdas ir ruošimas gyvenimui, mąstymo plėtimas, sudominimas ir augimas, o ne privalomas žinių ir faktų „kalimas“ kiekvieną dieną.

7. Kur Lietuvoje galima įsigyti vaikiškų knygelių anglų kalba?

Labiausiai rekomenduoju „Humanitą“( online arba gyvai Trakų g. , Vilnius).

Use Facebook to Comment on this Post

Continue Reading