Prieš porą metų buvau apsėsta minties savo dukterį mokyti namie ( taip vadinamas „homeschooling“), bet atsiradus dar vienam vaikui šeimoje, ta svajonė buvo priverstinai pamiršta. Aplinkiniai reaguodavo į namų mokymo idėją kaip į ateivį iš Marso. Dukra su dideliu noru lankė darželį, kiek po jo rasdavau laiko ir noro, tiek skirdavau namų mokymui. Paskutiniu metu to laiko nerasdavau visai. Tai yra laiką kartu leidome, ir dažnai daug prasmingiau, nei tos šeimos, kurios „egzitencinėmis“ problemomis sau galvos nekvaršina, bet jaučiau, kad tas laikas bėga ne taip, kaip įsivaizdavau. Per daug filmukų, per dažnai „duok man, noriu“, per mažai „prašau ir ačiū“, per dideli mano lūkesčiai, deja, ne mokslinėms žinioms, o geriems tarpusavio santykiams, vertybėms ir charakterio savybėms.

Atėjus spaliui supratau, kad jeigu šiais mokslo  metais aš to nepadarysiu, tai geresnių aplinkybių  ar patogesnio laiko užsiimti homeschooling‘u nebus. Na, ir kas, kad tai netikras homeschooling‘as, nes darželį vaikai vis tiek lankys, bet bent jau būsim pabandę.  Ir štai mes čia: mama ir du vaikai (4,8 m. mergaitė  ir 1,5 m. berniukas) . Tėtis į mūsų mokymąsi nesikiša, bet jeigu kažko konkretaus paprašau, mielai prisideda.

Pirmas mėnuo – auksinis spalis, ne kitaip. Iš pradžių ketinau įvykius ir įspūdžius fiksuoti kas savaitę, bet išsigandau, kad pritrūksiu ūpo viskuo dalintis, tad pasirodome su mėnesio apžvalga, kuri ateityje galbūt pasidalins į 2 įrašus per mėnesį. Visas idėjas ėmiau iš galvos, pinterest‘o, veiklos knygelių  ir „Trys Žirniai“ tinklaraščio, kur mama Eglė savo vaikus moko namuose ir tą, mano manymu, daro labai įdomiai ir sėkmingai.

Spaliui pasirinkau  sritis, kurios yra mums svarbios, žymėjausi idėjas, ką noriu įgyvendinti, bet be didelio planavimo, tiesiog natūraliai derinau savo fantazijas prie vaikų, nes namų mokyme svarbesnis „noriu, įdomu“ o ne „reikia“. Ne viską „spėjau“ įgyvendinti, pvz. skaityti mokytis pradėsime nuo lapkričio, bet pasikartojome, apibendrinome, ką dukra jau mokėjo ir atsispyrusios nuo esamo žinių ir įgūdžių laiptelio pradėjome mokytis naujus dalykus. Buvau nustebusi, kiek daug ji visko moka, bet kiek daug ir nežino. Pvz., paklausus, ką ar kur dirba jūreivis ir virėja, negalėjo paaiškinti. Bus tikrai įdomu su ja pakalbėti plačiau.

Ariana (4 metai ir 8 mėn.)

Matematika. Ariana moka suskaičiuoti iki 50, gal net daugiau, tiesiog išmoko garsiai skaičiuodama, kad ir pusryčiaujant stalo. Labai mėgsta veiklos knygeles, kuriose galima sujungti taškus – skaičius, šiuo metu sustojome ties – 40-50, čia jau reikia pagalbos, nukreipti, kad galėtų jungti toliau. Sugalvojau žaidimą, kai vaikas užsimerkia, į delną su pirštu parašau skaičių, o ji turi atspėti. Jei atspėja, rašo man į delną. Ariana dažnai raides ir skaičius rašo ne nuo viršaus į apačią, bet iš apačios į viršų. Smulkmena, kuri yra būdinga tokiam amžiui, bet labai klaidinanti, nes mama negali atspėti skaičiaus. Beje, neatspėjau 15, nes neįsivaizdavau, kad moka jį parašyti. O pasirodo gali ne tik pasakyti, bet ir parašyti.

Dar viena loginė, matematinė užduotis – atkartoti paveikslėlių seką. Su skylamušiais prikirtau figūrėlių, dalį suklijavau, o likusias padaviau Arianai, kad sudėliotų atkartodama tą pačią seką.

Esmę pagavo greitai ir viską sėkmingai atliko. Paveiksliukų net neklijavom, panaudosim šią dėlionę dar kartą.

Rašymas. Orientavomės į A, B,C,D, E, F, G raides, ne tik didžiąsias, bet ir mažąsias. Beje, ne pagal lietuvišką, o anglišką abėcėlę, nes namuose  mokomės anglų kalbos. Lietuviškas raides prijungsiu, kai mokysimės skaityti ir jungti raides lietuvių kalba.

O čia ekspromtinė užduotis sujungti raides – rasti mamą ir jos vaiką. Raides įvardinom ir dar pabandėm paieškoti šeimos narių vardų ir daiktų pavadinimų, prasidedančių šiomis raidėmis.

Skaitymas. Knygelių šį mėnesį perskaitėm mažiausiai nei įprastai, nes sūnus tapo pilnateisiu vaikų kambario gyventoju ir abu vaikai miegoti ėjo kartu. Tad prieš miegą brolis vartė knygutes kartoniniais lapais, kol aš perskaitydavau keletą puslapių Arianai. Bet dažniausiai palinkėjusi labos nakties kuo skubiau uždarydavau duris, kad brolis įprastų užmigti pats.

Ir man pavyko (yes!!!) Vaikai užmiega patys!  Man tai nereali dovana. 21:30 aš laisva ir dar turiu valandėlę laiko sau. Nors labai mėgstu bendrauti, turiu poreikį pasimėgauti vienatve. Vėl skaitau! Grožinę literatūrą suaugusiems, ne tik vaikams, kaip buvau pastaruosius keletą metų įpratinta.

Pradėjom skaityti Jurgitos Baltrukonytės knygą „Filmukai“, pradžia labai patiko tiek man, tiek Arianai. Bet atsiliepimai bus lapkritį, kai perskaitysim iki galo.

Filmai. Knygas šį mėnesį pakeitė filmai. Pažiūrėjo Ariana du rimtus filmus: Hario Poterio pirmąją dalį kokius 3 kartus  ir „Šarlotės voratinklis“. Pastarasis man buvo pražiopsotas ir labai malonus atradimas, puikiai įgarsintas lietuvių kalba. Ariana žiūrėjo išsižiojusi abu filmus, bet „Šarlotės vorantiklis“, labai stiprus emociškai, paliko didelį įspūdį ir vėliau visą vakarą  tą filmą aptarinėjome. Filmo pabaigoje paršelis verkė netekęs savo draugės, ir Ariana pirmą kartą apsiverkė žiūrėdama filmą. Pati nelabai suprato, kas įvyko ir bandė ašaras susieti su tuo, kad pasiilgo babos. Puikus momentas aptarti įvairias emocijas ir netgi netektį. Voratinklio temą papildėm piešimu ir žaidimu su fermos iškarpomis, kurias buvau daug anksčiau išsiėmusi iš „Žaidi ir mokaisi“  knygutės. Kas galėjo pagalvoti, kad jos taip puikiai atitiks filmo veikėjus.

 

Anglų kalba. Dukra lanko anglų kalbos būrelį darželyje jau antrus metus, bet jo naudą įžvelgti man sunku. Ką išmoksta su manim, moka tikrai ir tvirtai. Stengiuosi, kad Ariana mokytųsi ir kartotų ne atskirus žodžius, bet frazes, sakinukus: „What is it? It‘s a green frog.“; „I am a princess“. Akcentuoju įvardžius ir artikelius (a,an) . Moka suskaičiuoti iki 12, su pagalba ir iki 20, įvairius profesijų, šeimos narių, daiktų, mašinų, gyvūnų ir spalvų pavadinimus, keletą eilėraščių ir dainelių. Mūsų mylimiausios knygos anglų kalba atkeliauja iš bookdepository.com (tai online knygynas pristatantis knygas visame pasaulyje, nereikia mokėti jokių muito mokesčių, o asortimentas didžiulis).

Paskutinės skaitytos knygos: Lift-the-Flap Opposites ( Priešingybės/Antonimai. Mokomės žodžių paveiksliukų ir atverčiamų langelių pagalba). A Boot, a Hat, Now Who is That? ( Labai vaikams patikusi knyga, ją jau mokam mintinai, naudinga profesijų, artikelių mokymui) ir keletas eilėraščių iš  Ladybird Favourite Nursery Rhymes. Mokomės pažinti, perskaityti ir rašyti angliškas raides ir trumpus vienskiemenius žodžius (cat, dog, bell, well)  naudodamos Letterfun vadovėlį mažiesiems.

 

Šį mėnesį pas mus keletui dienų buvo apsistojusi jauna, puikiai angliškai kalbanti kinų pora, tad Ariana turėjo galimybę praktiškai pajusti anglų kalbos skonį ir papildomai įtvirtino frazes: „good morning, good night, let’s go, I like it“ ir pan.

Fizinė veikla. Dukra lanko gimnastikos mokyklą, šokius darželyje, tad sportinės veiklos jai netrūksta. Šį mėnesį stengėmės kuo daugiau vaiksčioti pėsčiomis po miškus ir kalvas, kad didinti jos ištvermę, o gal labiau kantrybę. Rudenį mums „must to see and to feel“ vieta yra „Puškinovkė“, Markučių parkas, ten smagiai pasivaikščiojome ir surengėme paskutinį šį rudenį pikniką.

Namai.

Beveik visą spalį Ariana darželio nelankė. Pratinau merginą kartu gaminti maistą, kad būtų įdomiau ir žaismingiau dažnai nukrypdavom į maisto fotografiją ir tapdavom „food stylists“ („maisto stilistės“). Pjaustyti daržoves jai sekėsi sunkiai, tai jos užduotys buvo maišyti, barstyti, dėlioti, puošti. Žaisti fotografus Arianai labai patiko, vėliau dėliojo ir fotografavo savo „dėliones“

Arianos privalomas namų ruošos darbas – padėti išdžiaustyti skalbinius, ji turi juos išimti iš skalbimo mašinos ir atnešti man. Kol aš kabinu drabužius, ji džiausto kojines. Būna, kad atsikalbinėja, bet aš nepasiduodu. Šį mėnesį ji pati keletą kartų pasisiūlė suplauti indus. O aš savo ruožtu mokiau ją kruopščiai išluoti virtuvės grindis po vakarienės. Buvau netgi sudariusi piešinukų dienotvarkę, 5 užduotys per dieną, kurias atlikusi Ariana gaudavo lipdukus. Bandėm 3 dienas ir visai sklandžiai, bet vėliau nebetęsiau, nes reikėdavo labai viską sekti ir kontroliuoti. Rodos, pavyko įpratinti dukrytę pačiai nušluostyti stalą, jeigu prilaisto ar pritrupina, bet burną į rankovę valytis vis dar patogiau, nei į servetėlę.

 

Dar vienas aktualus klausimas – kad pati pavalgiusi nuneštų indus prie kriauklės, prieš valgį pasiimtų įrankius, o žiūrėdama filmuką pati atsineštų obuolį ar sumuštinį, o ne mamą gainiotų. Tikrai iš pradžių buvo ašarų, bet teko susitaikyti, kad ji pati turi apsitarnauti, nes mama yra tik viena.  Stengiamės jai viską ramiai paaiškinti, bet dažnai sureaguoja „nepykit ant manęs“. Vadinasi, turi išmokti ir atskirti normalius paaiškinimus nuo kritikos ar barimo.

Bendravimas. Šį mėnesį stengėmės išmokyti (parodyti  kaip mes tai darome) Arianą dalintis su kaimynais sodo gėrybėmis ir maistu – kepėm pyragus ir vaišinom. Apdalinome visus bent kiek artimiau pažįstamus kaimynus. Kartą nunešus senutei Ninai obuolių, ši Arianai pasakė, kaip gaila, kad neturi ką jai padovanoti. Vėliau paaiškinau vaikui, kad mes dalinamės ne dėl dovanų ir kad mums galima padovanoti šypseną ir gerą žodį. Sekantį kartą Ariana senutei atsakė, kad ji pati visko turi ir jai nieko nereikia.

Buvo netgi nedidelis incidentas tarp manęs ir didesnių kaimynų vaikų, atėjusių pas mus pažaisti, kai teko man juos išprašyti lauk. Nesmagiai jaučiausi keletą dienų, o Ariana nesuprato, kodėl ją baudžiu neleisdama bendrauti su tais vaikais. Mano paaiškinimai, kad vaikai blogai elgėsi, jos visai nepaguodė. Ji liūdnai klausinėjo, kodėl aš neleidžiu jai su niekuo draugauti. Liūdna buvo ir man.

Aronas (1 metai ir 5mėn.)

Aronui spalis buvo rimtas permainų mėnuo. Jis iš tėvų miegamojo persikėlė į vaikų kambarį ir visai sėkmingai adaptavosi. Žinoma, būna naktų, kai tenka keltis kas kelias valandas ir pas jį trumpam nueiti, bet jau džiaugiausi, kai porą kartų išmiegojo ramiai visą naktį.

Treniravęsis visą mėnesį ir bandęs kojas kelti į viršų, paskutinę spalio savaitę atliko savarankiškus kūlversčius ir gavo sesės pripažinimą, kad galės pretenduoti į gimnastus. Išmoko statyti lego duplo bokštus, labai noriai varto knygutes ir mokosi žodžių, kalba, vienskiemenius žodžius tardamas pilnai (ne, ateik, įjunk, išjunk, duok, mama, sese, tėti, baba, ate, namo, aš, filmą ) , o jeigu žodis ilgas arba sunkus, ištaria jo pirmus du skiemenis ( kuku – kukurūzai, pau – paukščiai). Aš dar negaliu atsistebėti, kad Aronas sąmoningai ir taip į temą pasako žodį „aš“. „Kas nori vandens?“ – „Aš“. „Kas čia taip padarė? -Aš“.

Mamos atradimai

Skaitau. Geriau miegu. Džiaugiuosi, kad Ariana susidomėjusi mano užduotėlėmis ir lavinamaisiais žaidimais. Atitinkamai daug mažiau žaidžia namie su žaislais, mano manymu, per mažai žaidžia. Bet galbūt dabar toks etapas. Buvo dėlionių, Elzos ir Anos, lego etapai, dabar be proto daug spalvina, piešia, rašinėja arba juda – šoka apsirengusi Elzos suknelę, sportuoja. Man  spalis atrodo toks brandus mėnuo, kaip tos saldžiai prinokusios sodo vynuogės. Nors galimybės lauko veikloms buvo  stipriai apribotos, bet kiek daug puikių akimirkų patirta šiltuose namuose su visa šeima.

Use Facebook to Comment on this Post